Kiekvieną kartą atsisėdus prie „Kur stoti Lietuvoje 2009“ man pasidaro bloga, nes jau nebežinau nei ko aš noriu, nei ką galiu, nei ko man reikia. Ar gali būt durnesnis jausmas už nežinojimą ?
Jeigu turėčiau prisisukamą galvą, tai šiuo momentu ją nusiimčiau ir padėčiau kur toli, kad tik nereiktų galvoti.
Jau pradėjau atsisveikint su VU psichologija, nes kaip dainuojama vienoje dainoje „Ne Tau, Martynai, mėlynas dangus“. Net jeigu ir mokama vieta - iš kur metam man gaut tuos 7000 Lt ? Teisingai daro tas dėdė Steponavičius - tegu mokosi tie, kas turi pinigų, kad po 4 metų Lietuva turėtų žioplių brigadą. Nereikia, tik suprasti, kad aš visus turtinguosius smerkiu, bet žvelkim tiesai į akis : kiek Lietuva praras būsimų specialistų, kurie yra iš tikrųjų yra gabūs (nesakau, kad patys gabiausi, nes tie gauna valstybės finansuojamas vietas), tačiau neturėdami pakankamai lėšų negalės studijuoti ?
Ai, nežinau aš nieko.
Noriu atsijunkt, nes mane tik pyktis ima, kad tie atseit protingi, sėdėdami seime, vis dar mąsto subinėm, o ne galvom.
Kuom blogai buvo tos iš dalies finansuojamos studijos ?
Tokiom akimirkom norisi, kad būčiau gimus 1989 m. arba mama būtų leidus mane mokytis nuo 6 m.
O dabar kažkaip širdis pradėjo nujaust, kad pareis blogi rezultatai egzų. Neramu, oi neramu. Labai prastai jaučiuosi.
Dievas uždarydamas duris, atidaro langą.
O ką daryt man, jeigu laipiot per langus aš nemoku ?
Escape the Fate - Asley.mp3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą