Su Tėvo diena, mamyte.

Kažkaip šiemetinė Tėvo diena man per ne lyg liūdna.

Gal dėl oro, nes lyja be perstojo. Še Tau, bent kartą bus atkeršyta ir tiems, kurie Tėvo dienas švenčia su savo tikraisiais tėvais. Na, gal per žiauriai čia pasakiau, bet... Ką aš galiu sau padaryt, jeigu baisiai pavydžiu visiems tėčio. Suvokiu, kad ir aš tuo 16 metų ir beveik 5 mėnesius džiaugiausi turėdama šią privilegiją, ir kad po mirties aš vistiek Jį turiu. Bet turiu dvasiškai, o ne fiziškai. O tai labai didelis skirtumas man. Milžiniškas. Nes tikrai ne tas pats žinoti, kad kažkur Danguje yra tas, dėl kurio vaikštai šiandien žeme ir apkabinti bei sulaukti pagalbos visur ir visada.

Išvis, vakar tvarkant tėčio kapą man kaip tai žirafai per ilgą kaklą pagaliau susivirškino, kad po tuo ploteliu guli žmogus. Man artimas žmogus. Išsigandau tos minties.

Miršta tik žmogaus kūnas. Siela gyvena amžinai.

O ką daryt, kai man tos sielos neužtenka ? Pamokyk mane apkabinti sielą.

* * *

Ir klysta tie, kuri mano, kad visą dieną Vaida bliaus. Norėtumėt. Aš ne tokia, kokia atrodau. Strong inside.

Turiu ir aš ką pasveikint tokią dieną.

Pirmiausia - dieduką, nes anksčiau būdamas antrasis mano tėvelis jau 2,5 m. eina ir mano tikrojo tėvelio pareigas. Aš labai laiminga, kad turiu tokį žmogų (;

Bet tikriausiai didžiausias AČIŪ Tėvo dienos proga keliauja mano mamytei, nes mirus tėveliui man Ji atstoja ir mamytę, ir tėvelį. Ačiū, mamyte, nes tik Tavo dėka gyvenu pilnavertį laimingo žmogaus gyvenimą ;*

* * *

So tell me, Daddy, are you proud of who I am ? (Patikėk, man buvo nelengva.)

Atika - Ilsėkis ramybėje.mp3

Fotografijoje mano mamytė, tėvelis ir aš.